Declinatore / Coniugatore Latino
PRESENTE |
I sing. | diffinĭo |
II sing. | diffinis |
III sing. | diffinit |
I plur. | diffinīmus |
II plur. | diffinītis |
III plur. | diffinĭunt |
IMPERFETTO |
I sing. | diffiniēbam |
II sing. | diffiniēbas |
III sing. | diffiniēbat |
I plur. | diffiniebāmus |
II plur. | diffiniebātis |
III plur. | diffiniēbant |
FUTURO SEMPLICE |
I sing. | diffinĭam |
II sing. | diffinĭes |
III sing. | diffinĭet |
I plur. | diffiniēmus |
II plur. | diffiniētis |
III plur. | diffinĭent |
PERFETTO |
I sing. | difinii o difinivi |
II sing. | difiniisti o difinivisti |
III sing. | difiniit o difinivit |
I plur. | difiniĭmus o difinivĭmus |
II plur. | difiniistis o difinivistis |
III plur. | difiniērunt o difinivērunt, ēre |
PIUCHEPERFETTO |
I sing. | difiniĕram o difinivĕram |
II sing. | difiniĕras o difinivĕras |
III sing. | difiniĕrat o difinivĕrat |
I plur. | difinierāmus o difiniverāmus |
II plur. | difinierātis o difiniverātis |
III plur. | difiniĕrant o difinivĕrant |
FUTURO ANTERIORE |
I sing. | difiniĕro o difinivĕro |
II sing. | difiniĕris o difinivĕris |
III sing. | difiniĕrit o difinivĕrit |
I plur. | difinierĭmus o difiniverĭmus |
II plur. | difinierĭtis o difiniverĭtis |
III plur. | difiniĕrint o difinivĕrint |
PRESENTE |
I sing. | diffinĭam |
II sing. | diffinĭas |
III sing. | diffinĭat |
I plur. | diffiniāmus |
II plur. | diffiniātis |
III plur. | diffinĭant |
IMPERFETTO |
I sing. | diffinīrem |
II sing. | diffinīres |
III sing. | diffinīret |
I plur. | diffinirēmus |
II plur. | diffinirētis |
III plur. | diffinīrent |
PERFETTO |
I sing. | difiniĕrim o difinivĕrim |
II sing. | difiniĕris o difinivĕris |
III sing. | difiniĕrit o difinivĕrit |
I plur. | difinierĭmus o difiniverĭmus |
II plur. | difinierĭtis o difiniverĭtis |
III plur. | difiniĕrint o difinivĕrint |
PIUCHEPERFETTO |
I sing. | difiniissem o difinivissem |
II sing. | difiniisses o difinivisses |
III sing. | difiniisset o difinivisset |
I plur. | difiniissēmus o difinivissēmus |
II plur. | difiniissētis o difinivissētis |
III plur. | difiniissent o difinivissent |
IMPERATIVO |
PRESENTE |
II sing. | diffini |
II plur. | diffinīte |
FUTURO |
II sing. | diffinīto |
III sing. | diffinīto |
II plur. | diffinitōte |
III plur. | diffiniunto |
|
PARTICIPIO |
PRESENTE |
diffiniens, –ientis |
FUTURO |
difinitūrūs, –a, –ūm |
INFINITO |
PRESENTE |
diffinīre |
PERFETTO |
difiniisse o difinivisse |
FUTURO |
Singolare: | difinitūrūm, –am, –ūm esse |
Plurale: | difinitūros, –as, –a esse |
GERUNDIO |
Genitivo: | diffiniendi |
Dativo: | diffiniendo |
Accusativo: | ad diffiniendum |
Ablativo: | diffiniendo |
SUPINO |
difinitum |
Vedi la forma passiva di questo lemma
Sfoglia il dizionario
A
B
C
D
E
F
G
H
I
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
T
U
V
W
X
Y
Z
{{ID:DIFFINIO100}}
---CACHE---
|
I nostri siti:
En français
In english
In Deutsch
En español
Em portugues
По русски
Στα ελληνικά
|
Ën piemontèis
|